- purtulys
- purtulỹs sm. (3a), pur̃tulis (1) drebulys, virpulys: Purtulỹs parejo par kūną Krš. Pur̃tulis i kretulis, viskas kartu Vn. Kad paėmė purtulỹs, tai net dantys barška Ppl. Purtuliai ema, t. y. purto visą kūną J. Iš baimės mane purtulỹs krečia Rs. Vien tik reginys žmogų purtuliu nukrato rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.